Prisimenant . :*

Varčiau šiandien savo užrašų knygutę , kurioje radau yrašą, rašytą . Gruodžio 20dieną.
skatydama jį, Negalėjau sutramdyti ašarų.
nes, visi prisiminimai sukilo ..
štai jis :
Sėdžiu dabar, kambaryje kurio širdį taip nekenčiu, bet ir myliu, Didelis , tuščias ir šaltas ant grindų kiurkso dulkinas raudonas kilimas ant kurio augau, griūvau, žengiau pirmus savo žingsnius..
Ant sienos kabo geriausio draugo nuotrauka kurios kamputyje istryžai priklijuotas juodas, šilkinis kaspinėlio galas..
Kartais žiūriu į tą nuotrauką ir net nežinau kaip akys pačios pradeda ašaroti , atrodo nesenai dar mačiau jo akis, krištolinę mieliausią pasaulyje šypseną , dar nesenai žadėjom nepalikti vienas kito , tačiau dabar galiu tik matyti nuotrauką ir apkabinti tik spanuose ..
Prie lango stovi lova , kurioje jau niekas nebemiegos.. Dar prieš keturias dienas, joje gulėjo brangiausias žmogus ..
Už lango susikibę už rankučių šoka snaigės , kurios visai nebedžiugina...
Širdyje liūdesys trypia , nesenai užsižiebusias džiaugsmo liepsneles, ašaros pačios lietaus skaidrumo lašiukais krenta ant popieriasus lapo..
Dabar nieko nebenoriu, net krūvos saldainių ar šokolado plitelių manęs nedžiugintų..
Aš noriu jo šalia, tos šiltos šypsenos kuri kasdien džiugindavo! ...
nepykite, už negražią, o galbūt perdaug pesimistišką žinutę.
tiesiog, ją rašiau praėjūs dviems dienoms nuo geriausio draugo laidotuvių..
..